Savo darbe į žmogų žvelgiu į kaip visumą – kaip gyvenate, kuriate santykius, ką jaučiate, ko ilgitės, ko vengiate ir kas jums iš tiesų svarbu. Mane domina ne tik klausimas „kaip padaryti, kad man nebūtų taip sunku?“, bet ir „ką tai, ką išgyvenu, pasako apie mane ir mano gyvenimą?“

Todėl neskubu jūsų patirties sutalpinti į iš anksto paruoštus paaiškinimus. Stengiuosi ateiti į susitikimą su smalsumu ir atvirumu tam, ką kartu atrasime. Jūs savo gyvenimą pažįstate iš vidaus; aš galiu padėti į jį pažvelgti iš vietų, kurias vienam kartais sunku pamatyti.

Tikiu, kad žmogus nėra kartą ir visiems laikams apibrėžtas savo praeities, charakterio ar aplinkybių. Ne viską savo gyvenime galime pasirinkti. Tačiau net ir susidūrę su tuo, ko pakeisti negalime, ieškome, kaip norime su tuo būti ir kaip norime gyventi toliau.

Kartais ši laisvė palengvina. Kartais gąsdina, nes kartu reiškia atsakomybę už savo pasirinkimus.

Terapijoje gali kilti ir didieji gyvenimo klausimai:

Kas aš esu?
Kas man iš tiesų svarbu?
Kodėl gyvenu būtent taip?
Kiek renkuosi pats, o kiek gyvenu pagal kitų lūkesčius?
Ką darau su man duotu laiku?
Kaip noriu gyventi savo gyvenimą?

Tačiau egzistencinė terapija nėra vien filosofinis pokalbis. Į ją galite ateiti su labai konkrečiais dalykais: nerimu, nesibaigiančiomis mintimis, vienišumu, santykių sunkumais, nuovargiu, savęs abejojimu ar jausmu, kad gyvenime kažkas nebeveikia taip, kaip anksčiau.

Nuo to ir pradėsime.

Man terapija pirmiausia yra dviejų žmonių dialogas. Aš nepasakysiu, kaip turėtumėte gyventi jūsų gyvenimą. Tačiau galiu būti šalia ir padėti atidžiau pamatyti, kaip gyvenate dabar, kas jus varžo, kas jums svarbu ir kur dar turite pasirinkimo.

Kad po truputį atsirastų ne „teisingas gyvenimas“, o daugiau jūsų pačių gyvenimo.

Terapijoje įdomus visas žmogus, ne vien jo problema

Dažnai į terapiją atveda nerimas, panikos atakos, sunkumai santykiuose, vienišumas, pyktis ar jausmas, kad gyvenime kažkas ne taip.

Terapijos sesijose stengiamės suprasti, kaip žmogus gyvena savo gyvenimą: kas jam svarbu, ko jis bijo ir vengia, ko ilgisi, kokius pasirinkimus daro ir ką jo sunkumai gali apie jį pasakyti.

Kartais tai, dėl ko žmogus atėjo, pasikeičia gana greitai.

Ir tada atsiranda vietos klausimams, kurių pradžioje net nekilo.

Negalima už kitą žmogų žinoti, kaip jam reikia gyventi

Tai viena svarbiausių mano darbo nuostatų.

Galiu atidžiai klausytis, klausti, pasakyti, ką pastebiu mūsų pokalbyje, pasiūlyti kitą žvilgsnį, perspektyvą. Galiu pakviesti kartu sustoti ten, pro kur žmogus savo gyvenime įpratęs greitai praeiti, galiu pastebėti sąsajas su kažkuo kitoje patirtyje.

Tačiau stengiuosi neatimti iš jo teisės pačiam atrasti ir įvardinti, kas jo gyvenime

tikra ir svarbu.

Man artima senovės graikų žodžio therapeia reikšmė – rūpintis, palydėti. Taip suprantu ir savo vietą terapijoje: dėmesingai lydėti žmogų ten, kur jam pačiam eiti vienam baugu ar sunku.

Svarbu, kad tai, ką atrandame, grįžtų į gyvenimą

Suprasti save svarbu. Bet vien supratimo ne visada pakanka.

Terapijoje stebime, kas atsitinka žmogui pradėjus kitaip elgtis santykiuose, išdrįsus pasakyti tai, ką ilgai nutylėdavo, mažiau kovojant su savo jausmais ar leidžiant sau rimtai paklausti, ko jis nori iš savo gyvenimo.

Pokytis ne visada reiškia, kad sunkumai išnyksta.

Kartais pasikeičia pats žmogaus santykis su tuo, ko pakeisti negalima. O kartais iš tiesų pasikeičia ir tai, kas ilgą laiką atrodė nepajudinama.

Kontaktai:

© 2024. All rights reserved.

edita@psichoterapijospraktika.com

Vilniaus g. 16, Vilnius