Baigti ar tęsti terapiją? Kaip priimti sprendimą, kai kyla abejonių?

Terapija – tai kelionė, dėl kurios pabaigos pradžioje galima susitarti iš anksto, o kartais - trukmės neapibrėžti. Būna, kad užtenka kelių mėnesių, kitais atvejais einame ilgiau. Nėra vienos taisyklės, kada būtų „teisinga“ užbaigti. svarbu rasti atsakymą į vieną klausimą: Ar jaučiuosi pasirengęs (-usi) eiti toliau be terapijos?

Vis dėlto, apmąstant terapijos pabaigą gali kilti prieštaringų jausmų. Kartais tai džiaugsmas – „atrodo, kad viskas susitvarkė, jaučiuosi stabiliau, sprendžiu dalykus savarankiškai“. Bet gali būti ir nerimo – „o kas, jei po kelių mėnesių vėl pasidarys sunku?“

Kaip žinoti, ar laikas užbaigti terapiją? O gal geriau dar tęsti?

Kodėl kyla minčių apie užbaigimą?

Kartais todėl, kad tikrai atėjo laikas judėti toliau. Tačiau kartais mintis paskatina noras pabėgti – galbūt todėl, kad terapijoje paliečiamos jautrios temos, arba atrodo, kad viskas gerai ir nebereikia „lįsti giliau“.

Svarbu savęs paklausti:

• Ar jaučiu, kad esu pasiruošęs (-usi) toliau gyventi be reguliarių terapinių susitikimų?

• Ar mano noras baigti kyla iš to, kad pasiekiau, ko norėjau, ar iš to, kad nebenoriu susidurti su tam tikrais jausmais ar temomis?

Kartais terapijos užbaigimas iš tikrųjų yra žingsnis į brandesnį santykį su savimi. Bet kartais tai gali būti subtilus būdas išsisukti nuo kažko, kas dar nėra iki galo apdorota.

Ką reiškia „viskas susitvarkė“?

Kai kurių žmonių lūkesčiai terapijai būna labai konkretūs: pagerinti santykius, įveikti krizę, atrasti vidinį stabilumą. Ir kai šie tikslai pasiekiami, atrodo būtų logiška užbaigti. Bet yra ir kita pusė – ar terapija tik problemų sprendimas, ar ir būdas mokytis giliau save suprasti?

Jeigu mintis apie pabaigą kyla todėl, kad „dabar viskas gerai“, verta savęs paklausti:

• Ar išmokau pastebėti, kaip kinta mano vidinė būsena?

• Ar moku atpažinti, kada einu į senus elgesio modelius?

• Ar jaučiuosi pajėgus (-i) pats (-i) susitvarkyti su būsimomis krizėmis?

Jei atsakymai yra TAIP, galbūt tikrai laikas baigti. Jei atsakymai labiau linksta į „nežinau“ ar „man dar nesinori apie tai pagalvoti“, gali būti, kad dar per anksti.

Terapija nėra įkalinimas – galima stabtelėti

Terapijos nebūtina užbaigti „visam laikui“. Galima stabtelėti. Kai kada nebelieka poreikio reguliariioms sesijoms, pereinama į „periodinę terapiją“ – kas kelis mėnesius arba tada, kai kyla naujų iššūkių.

Galimi keli būdai tai padaryti:

• Baigti terapiją, žinant, kad bet kada galima sugrįžti.

• Pereiti į retesnius susitikimus, pvz., kartą per mėnesį ar kas du mėnesius.

• Sąmoningai „išbandyti“ gyvenimą be terapijos ir po kelių mėnesių reflektuoti, kaip jaučiasi.

Svarbiausia, kad sprendimas nebūtų staigus ar impulsyvus – tiek baigti, tiek tęsti galima gerai apsvarsčius.

Jausmai užbaigus terapiją

Terapinis santykis dažnai tampa labai svarbia erdve – saugia, autentiška, palaikančia. Gali būti sunku paleisti žmogų, kuris ilgą laiką buvo šalia ir padėjo augti.

Svarbu leisti sau jausti viską – ir palengvėjimą, ir tam tikrą netekties pojūtį.

Jeigu abejojame – skubėti nereikėtų

Terapijos pabaiga nėra „paskutinės minutės klausimas“. Jei kyla abejonių, reikėtų tai aptarti per kelias sesijas, pažiūrėti, kaip jaučiasi, kai mintis apie užbaigimą tampa reali.

Jeigu atrodo, kad sprendimas per daug gąsdina, galbūt dar reikia laiko. Bet jei mintis apie pabaigą jaučiasi natūrali, gali būti, kad esi pasiruošęs (-usi) naujam etapui. Aiškumas dėl tokio sprendimo – reiškia, kad pasiektas svarbus rezultatas terapiniame procese – užčiuoptas vidinio pasitikrinimo taškas, nepameskime jo.

Apibendrinant: kaip žinoti, ar laikas baigti terapiją?

✅ Turbūt laikas, jei:

• Jaučiu, kad pasiekiau, ko norėjau, ir galiu savimi pasirūpinti be terapijos.

• Jaučiuosi stabiliai, žinau savo iššūkius ir turiu būdų su jais susidoroti.

• Terapijos užbaigimo idėja atrodo natūrali, nors gali būti šiek tiek liūdna.

⚠️ Dar ne laikas, jei:

• Jaučiu nerimą ar paniką vien pagalvojęs (-usi) apie pabaigą.

• Svarstau užbaigti, nes nebenoriu susidurti su tam tikrais jausmais ar temomis.

• Turiu jausmą, kad „dar kažko nesuprantu, bet nežinau, ko“.

Svarbiausia – sprendimą priimti sąmoningai. Terapija nėra maratonas su aiškia finišo linija. Tai procesas, kuris turi savo natūralų tempą.