Kaip išgyventi vidinį tuštumos jausmą? Kai atrodo, kad viskas prarado prasmę

Kartais gyvenimas netenka spalvų. Dienos slenka viena po kitos, bet niekas nebedžiugina. Net ir tai, kas anksčiau teikė prasmę – santykiai, veikla, svajonės – dabar atrodo tolima ir nevertinga. Jausmas lyg būtume sustingę vakuume: nebežinome, kur eiti, ir net jei galėtume kažkur judėti, nebeaišku, ar tai apskritai turi prasmės.

Tuštuma yra viena sunkiausių vidinių būsenų, nes ji ne tik kelia kančią, bet ir atima orientyrus. Jei jaustume pyktį, baimę ar liūdesį – bent jau aišku, kad kažkas vyksta. O čia – lyg neišreiškiamas niekas, kuris tyliai traukia į save...

Kodėl atsiranda tuštumos jausmas?

Jis gali užklupti dėl daugelio priežasčių. Kartais – po didelių pokyčių, kai senasis gyvenimo pagrindas sugriūva, bet naujo dar nėra. Kartais – kai per ilgai gyvenome taip, kaip iš mūsų tikėjosi kiti, o ne mes patys. O kartais – kai buvome taip įsisukę į pareigas, kad nustojome jausti save. Arba kartais galime savęs paklausti ar tai ne:

✔ Perdegimas – kai gyvenimas buvo per intensyvus, kai per ilgai gyvenome „į priekį“, bet ne „čia ir dabar“.
✔ Prasmės krizė – kai atrodo, kad viskas, kas buvo svarbu, prarado reikšmę, arba kai pradedame abejoti, ar tai, ką darome, yra tikra.
✔ Atsiskyrimas nuo savęs – kai per daug prisitaikėme prie kitų lūkesčių ir nebejaučiame, kas iš tikrųjų esame.
✔ Emocinis sąstingis – kai ilgai slopiname jausmus, o jie galiausiai tampa nebeprieinami, nes atrodo, kad nieko nebejaučiame.

Ką daryti, kai jaučiu tuštumą?

📌 Neprievartauti savęs jaustis „geriau“
Kai jaučiamės tušti, gali kilti noras tai kuo greičiau „sutvarkyti“ – susirasti naują tikslą, užsiimti veikla, priversti save kažką jausti. Bet tuštuma nėra problema, kurią galima tiesiog išspręsti. Ji dažniau yra signalas, kad kažkas mūsų viduje laukia būti išgirsta.

📌 Leisti sau pabūti su šiuo jausmu
Nors norisi kuo greičiau pabėgti, kartais tikras pokytis prasideda tada, kai nebandome iš karto spręsti, o leidžiame sau įsigilinti. Kas slypi po šia tuštuma? Galbūt nusivylimas? Praradimas? Neleisti sau jausti kartais atrodo lengviau, bet būtent tai ir sukuria vidinę tuštumą.

📌 Mažinti spaudimą sau rasti didelę prasmę
Kai atrodo, kad viskas neteko prasmės, gali kilti noras desperatiškai ieškoti kažko didelio ir visa apimančio. Tačiau prasmė dažnai neateina per didžiules idėjas, o per mažus dalykus. Per akimirką, kai iš tikrųjų kažką pajaučiame, kai esame tikri su savimi, kai pastebime, kad kažkas mūsų viduje reaguoja.

📌 Atkurti ryšį su savimi per mažus pojūčius
Kartais tuštuma atsiranda, nes pametame ryšį su savo kūnu, emocijomis, tikruoju „Aš“. Gali padėti labai paprasti dalykai: kvėpavimo pajautimas, fizinis judesys, lietus ant odos, prisiminimas, kas kadaise teikė bent truputį džiaugsmo. Net ir pats mažiausias „taip, šitą jaučiu“ momentas gali tapti pirmu žingsniu iš tuštumos.