Kokių pokyčių galima tikėtis lankantis terapijoje?
Kokių pokyčių galima tikėtis iš psichoterapijos? Apie emocijas, savivertę, santykius, ribas, pasirinkimus ir vidinę atramą.
APIE TERAPIJĄ
8/26/20263 min skaitymo


Išmatuoti pokyčius psichoterapijos procese ne visada lengva. Dažniausiai sumažėja, bet iki galo neišnyksta nei nerimas, nei abejonės, nei polinkis save kritikuoti. Tačiau gali keistis tai, kaip žmogus elgiasi su tuo, kas vyksta jo viduje ir gyvenime. Iš savo terapinio darbo patirties matau, kad pokyčiai gali būti ir labai konkrečiai įvardijami, pavyzdžiui, kad:
Blogai jaustis nebereiškia "būti" blogam. Žmogus gali pradėti atskirti savo būseną nuo savo tapatybės: nebe taip greitai nusivylimas savimi, nerimas ar nesėkmė gali vesti prie išvados „su manimi kažkas negerai“. Polinkis į savikritiką gali likti, bet jis nebe taip stipriai valdo santykį su savimi. Tampa lengviau suprasti, keisti arba priimti ankščiau varginusias būsenas ir nuotaikas.
Tarp jausmo ir reakcijos atsiranda daugiau erdvės. Užuot automatiškai atsitraukęs, nutylėjęs, puolęs save kaltinti ar reagavęs impulsyviai, žmogus gali išmokti stabtelėti, atpažinti, kas vyksta, ir rinktis, kaip nori reaguoti. Tai nereiškia nuolatinės ramybės – greičiau daugiau pasirinkimo net tada, kai ramybės toli gražu nėra.
Darosi aiškiau, ko iš tikrųjų norisi. Kartais terapijoje didelis pokytis skamba labai paprastai: „noriu išmokti pailsėti“, „noriu ramybės“, „šito nenoriu“. Atsiranda daugiau galėjimo atpažinti savo poreikius, juos pasakyti kitam ir brėžti ribas ne vien vadovaujantis kalte ar tuo, ko iš manęs tikimasi.
Santykiuose pradedu matyti ne tik kitą, bet ir save. Gali tapti lengviau pastebėti, ką pats darau santykyje: kada nutylu, atsitraukiu, prisitaikau, laukiu, kol kitas pasikeis, atspės mano lūkesčius, užpildys praeities ar tėvų namų atsineštą tuštumą. Atsakomybės už savo dalį prisiėmimas nebūtinai reiškia kaltės prisiėmimą – veikiau atsiradusią galimybę kažką daryti kitaip.
Nemalonių jausmų nebereikia taip skubiai atsikratyti.Žmogus gali pradėti pastebėti: „aš pykstu, nes man tai netinka“, užuot iškart pyktį nuslopinęs arba išliejęs. Kas tada keičiasi gyvenime? Gali būti lengviau apsiginti, nesutikti, pasakyti apie neteisingą elgesį, nustatyti ribą. Nustoti pyktį matyti tik kaip grėsmingą ir beveik draudžiamą jausmą lir pradėti jausti jame jėgą kaip potecialą savo pozicijai bei poreikiams apginti. Nerimas – būsena, kurią galima išbūti. Gėda – jausmas, apie kurį galima kalbėti ir nebūti atstumtam. Žmogus gali išmokti ne tik reguliuoti jausmus, bet ir išgirsti, ką jie sako apie jo santykį su savimi, kitais ir pasauliu.
Nebūtina visko išsiaiškinti prieš pradedant veikti. Kartais žmogus ilgai laukia, kol pagaliau tiksliai žinos, ko nori, priims „teisingą“ sprendimą ar išnyks abejonės. Terapijoje gali augti gebėjimas pakelti neapibrėžtumą ir rinktis neturint visų atsakymų.
Savo pažeidžiamumą galima sutikti su mažiau atstūmimo. Tai, ko anksčiau savyje buvo gėda, ko norėjosi atsikratyti ar nuo ko pabėgti, gali tapti patirties dalimi, į kurią įmanoma pažvelgti su daugiau supratimo ir švelnumo.
Daugėja ne tik supratimo, bet ir realistiškų pasirinkimų. Kartais terapinio darbo rezultatai pasirodo labai konkrečiais sprendimais – darbe, santykiuose, moksluose, kasdienybėje. Žmogus gali pradėti mažiau rinktis pagal tai, „kaip reikėtų“, ir daugiau atsižvelgti į savo vertybes, galimybes bei ribas, mokėti remtis realiais profesinio gyvenimo sprendimais.
Po truputį atsiranda daugiau vidinės atramos. Terapijos pabaiga nereiškia, kad daugiau nekils nerimo, savikritikos bangų ar gyvenimo sunkumų. Svarbus pokytis gali būti pojūtis, kad su tuo, kas ateina, žmogus jau moka tvarkytis savarankiškiau – gali grįžti prie terapijoje atrastų būdų, apmąstyti situaciją, pasirūpinti savimi ir priimti savo sprendimus.
Perfekcionizmas nebe taip stipriai valdo - gali išsiųsti pakankamai gerą darbą, užuot dar tris vakarus jį taisęs; pradėti veiklą nebūdamas tikras, kad puikiai seksis; pripažinti, kad šiandien padarė pakankamai. Pastebėti neįmanomus sau keliamus standartus, pripažinti mažus pasiekimus, o profesiniame kelyje daugiau vertės rasti pačiame procese, ne vien galutiniame dažnai nerealistiškame rezultate.
Kontaktai:
© 2024. All rights reserved.
edita@psichoterapijospraktika.com


Vilniaus g. 16, Vilnius